pamedys

pamedỹs sm. (3^b) Als, Slnt, pãmedis (1) žr. pamedė: 1. Teberodo žmonės tą vietą pamedyje, antrapus dvaro A1884,90. 2. Mes pamedžiuosè gyvenam, krūmiškai, o anie lauksodžiūse Plng. Pargena bandą pãmedžiu Trk. Mergelkos eina pãmedžiu dainiuodamos Trk. Jam pastiko (teko) pats lauko pamedỹs Rod. Gyvuolius ganyk pamedžiais J. Šiandien paklausais kame pamedėj bartį ar kieme bitis berasi S.Dauk. Bėki, dukrele, pamedėlin ir nuslaužki eglės šakelę! Aru19. Bėkie, dukrele, pamarėliu, pamedėliu! (d.) Dv.